Šiais laikais visi stendai aplipinti įvairiausiais plakatais, o kartais net namų sienos tampa informatyviu šaltiniu apie įvairius vyksiančius renginius, programas, rodomus filmus ir pan. Vieni pyksta dėl tokio stendų ir sienų „tapetavimo“, tačiau tai tikrai geras ir jau patikrintas būdas kaip greitai ir nebrangiai pranešti įvairias naujienas. Taigi įdomu sužinoti nuo ko prasidėjo plakatų gamyba?
Taigi kas yra plakatas? Tai – didelio formato lakštas su tekstine informacija ir vaizdu. Plakatai gali būti agitaciniai, reklaminiai ir informaciniai. Svarbiausia, kad plakatą galima būtų „perskaityti“ iš toli, tačiau tuo pačiu jame pateikta informacija turi būti lengvai suprantama. Naudojamos ryškios spalvos ir aiškus bei raiškus tekstas.
Pasak prancūzų istoriko Max Gallo plakatai viešose vietose buvo demonstruojami jau prieš du šimtus metų. Specialiai sukurtas tam, kad būtų ryškus ir pastebimas jis pritraukdavo praeivių dėmesį skatindamas pirkti produktą ar paslaugą, kviesdamas į konkretų įvykį ar dalyvauti politiniame gyvenime. Modernus plakatas datuojamas tik nuo 1870 metų, kuomet ištobulinta spalvų ir litografijos pramonė išsiplėtė į masinę gamybą. Pažvelgus kitu kampu, plakatas yra ir meno forma, kuri įtraukė įvairaus lygio menininkus į savo simbolių kalbą.
Plakatų gamyba nuo seniausių laikų buvo naudojama reklamoms ir pranešimams. Plakatai su tekstu reklamuodavo naujausius spektaklius. Tačiau tik litografijos išradimas leido pigiai ir masiškai juos gaminti. Šis metodas greitai paplito po visą Europą ir prie plakatų meno vystymosi prisidėjo tokie garsūs menininkai kaip Henri de Toulouse-Lautrec , Jules Cher , Eugène Grasset , Adolfas Willette , Pierre Bonnard , Louis Anguetin ir kiti. Jules Cher yra laikomas reklaminių plakatų tėvu. Būdamas dailininku ir scenos dekoratoriumi jis įkūrė nedidėles litografijos dirbtuves, kuriose sukūrė apie 1000 skelbimų parodoms, teatrams ir įvairiems produktams. Plakatai XIX amžiuje Paryžiuje transformavosi į ištisas gatvės meno galerijas ir jų komercinė sėkmė buvo tiesiog stulbinanti.
Koks yra lietuviško plakato atėjimas iki mūsų dienų? Kaip teigia įvairūs istoriniai šaltiniai plakatas Lietuvoje užgimė 1863 metų Sukilimo metu ir brendo nacionalinio atgimimo terpėje bei nepriklausomybės periodu. Tačiau pirmoji rusų okupacija penkto dešimtmečio pradžioje negailestingai nutraukė jau susiformuoti spėjusią plakato mokyklą ir išblaškė pripažinimą spėjusius pelnyti dailininkus.
Septintajame dešimtmetyje plakatas tarsi prisikėlė iš nuopuolio ir išgyveno savotišką atgimimą. Šiuo laikotarpiu plakatus leido įvairios institucijos, tačiau dailininkai tam daug laiko neskyrė. Iš pradžių trūko sąsajų su garsiomis Europoje plakato mokyklomis ir vietoje aukšto meninio lygio kūrinių buvo tik nedidelės kūrybinės nuotrupos. Pavienius lakštus, skelbiančius apie tautinio atgimimo žingsnius Lietuvai tuo metu kūrė tokios garsios asmenybės kaip M. K Čiurlionis ir A, Žmuidzinavičius. Pastarasis 1906 metais sukūrė pirmosios lietuvių dailės parodos plakato projektą.
Taigi mūsiškuose plakatuose siekta atspindėti visuomenės siekus ir jos darbus, sėkmes bei nesėkmes, ugdytas pilietiškas patriotizmas. Visa tai atspindi ir 1973 metais Paryžiuje įvertintas ir apdovanotas aukštas tarpukario dailės lygis, kuriame svarbią nišą užėmė ir plakatas. Susipažinti su tuometiniais dailės žanro likučiais, kuriuose atsispindi mūsų tėvų ir senelių darbai, vargai, rūpesčiai ir kasdienybė galime muziejuose, kurie sukaupė nemažą dalį plakato istorijos. Pageltęs popierius kadaise sugėręs visas aktualiausias temas ir šiandien nepraranda savo įtaigos.
Dabartinis plakatas kaip ir lankstinukų gamyba prarado dalį savo meninės vertės, tačiau smarkiai patobulėjo. Norint kurti plakatus dabar nebereikia net pieštuko ar dažų, nes manoma, kad užtenka kompiuterio ir kelių dizaino programų...
