2012 m. rugsėjo 25 d., antradienis

Spauda atsilaikys prieš interneto naujienų portalus

Šiandien vis dažniau galime išgirsti nuomonių, kad internetas visiškai išstums įprastą spaudą, ir laikraščiai, žurnalai bei kiti periodiniai spausdinti leidiniai visiškai išnyks. Tikėtina, kad technologijoms tobulėjant vis daugiau spausdintų leidinių bus priversti pasitraukti iš rinkos arba taip pat turės persikelti į internetą, bet tai įvyks dar negreitai. Pirmiausia turės stipriai pasikeisti žmonių įpročiai ir turinio kokybė tiek interneto, tiek įprastinėje spaudoje.
Spausdinti leidiniai gali pateikti geresnės kokybės straipsnių. Maža kaina - keli litai už spausdintą leidinį leidžia leidėjams gauti daugiau pajamų ir pasamdyti geresnių rašytojų ir jiems sumokėti didesnius honorarus. Dėl šios priežasties žurnalistai gali skirti straipsniui daugiau laiko ir jaučia didesnį pasitenkinimą savo darbu. Būtent pasitenkinimas darbu yra svarbiausias faktorius, norint sukurti geresnės kokybės straipsnių. Tuo tarpu internete straipsniai labai dažnai yra prastos kokybės, taikoma tik į plačią auditoriją, dažnai turinys yra kopijuojamas ar verčiamas, remiantis nepatikimais užsienio šaltiniais. Visa tai skaitytojas pastebi. Ateityje spausdintų leidinių kaina kils ir skaitytojai ją bus pasiruošę sumokėti.
maketavimo paslaugosSpausdintų leidinių skaitymui žmogus skiria daugiau laiko. Tai reiškia, kad ir reklamoms leidinyje skaitytojas skiria daugiau dėmesio nei internete. Būtent reklama yra vienas didžiausių visų tiek internetinių, tiek spausdintų žurnalų ar laikraščių pajamų šaltinių. Reklamos užsakovai sumokėdami daugiau už reklamos plotą spaudoje daugiau investuoja ir į pačios reklamos įgyvendinimą. Užsakomos ir profesionalios maketavimo paslaugos ar kiti dizaino darbai.
Kartu su periodiniais leidiniais, kaip kasdien leidžiami laikraščiai ar kasmėnesiniai žurnalai, reklamos užsakovai gali užsakyti platinti ir lankstinukus. Lietuvoje dažnai taikoma praktika laikraščiuose pateikti lankstinukus - kuponus, kuriuos atnešus į prekybos vietą galima gauti nuolaidą. Tokia reklama turi daug didesnį poveikį, nei įprasta reklama spaudoje ar internete. Žinoma, ši reklama yra ekonomiškai efektyvi tik tuo atveju, jei užsakomas didelis lankstinukų skaičius. Be to, lankstinukų gamyba ir maketavimo paslaugos turi būti užsakytos iš anksto, nes dažnai spaustuvės ir dizaineriai yra suplanavę darbus ir negali greitai imtis jūsų užsakymo.
Yra vietų, kur negalima naudoti elektroninių įrenginių. Viena iš geriausiai visiems žinomų - yra lėktuvai. Juose nėra interneto, todėl lėktuvu skrendantys žmonės gali skaityti tik įprastą spaudą. Tuo puikiai pasinaudoja turizmo agentūros, kurios išleidžia keleiviams skirtus nišinius leidinius.
Viena didžiausių grėsmių spaudai yra elektroninių skaityklių populiarėjimas. Tiesa, net Jungtinėse Amerikos Valstijose tik 20% žmonių praėjusiais metais perskaitė nors vieną elektroninę knygą. Europoje šie skaičiai dar mažesni. Tai reiškia, kad žmonės vis dar vertina ir noriau skaito įprastus spausdintus leidinius. Daugeliui žmonių skaityti žurnalą ar laikraštį yra malonus ritualas. Daugelis vyresnių žmonių vis dar prenumeruoja įvarius leidinius ir kasdien juos perskaito nuo A iki Z.
Pati spauda keisis ir evoliucionuos. Jau šiandien yra sukurtos technologijos, kurios leidžia ant įprasto storio lapo atvaizduoti judančius paveikslėlius. Įsivaizduokite, nusiperkate šios dienos laikraštį, o jame judantis paveiksliukas atvaizduoja aprašomus įvykius.
Technologijos ir spauda susijungs į vieną darnų darinį. Tiek lauko plakatuose, tiek reklamose spaudoje naudojami specialūs kodai, kuriuos galima nuskaityti su telefonu. Šie kodai nurodo, kokią interneto svetainę telefonas turi atidaryti arba, ką išmanusis telefonas turi atvaizduoti telefono ekrane. Pavyzdžiui, laikant telefoną virš kodo galima matyti personažą, kuris pristato renginį, paslaugą ar naują produktą.
Taigi, spauda ir internetas nėra tik konkurentai. Tradiciniai visuomenės kanalai ir internetas gali darniai vienas kitą papildyti.

1 komentaras:

  1. Sutinku, kad spauda išsilaikys, į ekranus spoksoti- nevisiems. Kad ir restoranuose spausdinti valgiaraščiai- negi ateity ateisim papietauti o padavėja išdalins planšetes su meniu?

    AtsakytiPanaikinti